Darbo vizos ir darbo leidimo Juodkalnijoje reikalavimai
21 sausio, 2022
Kurioje ES teritorijoje dirba daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų?
31 sausio, 2022
Lenkijos valdančiajai partijai labai nepavyko įgyvendinti strategijos, kuria siekta imigraciją paversti pagrindiniu artėjančių rinkimų klausimu. Ar dabar jie pripažins, kad šaliai skubiai reikia darbuotojų iš užsienio?
Kai Lenkijos valdančioji partija nusprendė referendumą dėl naujausių Europos Sąjungos pasiūlymų dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų klausimo surengti kartu su parlamento rinkimais, ji siekė perkelti rinkimų kampanijos dėmesį nuo sunkumų patiriančios ekonomikos į imigraciją.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis šis planas nepasiteisino. Teisės ir teisingumo partija (PiS) įsivėlė į skandalą dėl darbo vizų pardavimo. Rugsėjo 14 d. septyniems asmenims buvo pateikti kaltinimai dėl įtariamų pažeidimų.
Remiantis Eurostato duomenimis, 2021 m. Lenkija ne ES piliečiams išdavė beveik milijoną vizų gyventi šalyje - tai sudaro trečdalį visų ES išduotų vizų. 2022 m. Lenkija išdavė šiek tiek daugiau nei 700 000 vizų, daug jų - asmenims iš islamo šalių, t. y. demografinės grupės, kurią valdančioji partija "Įstatymas ir teisingumas" (PiS) dažnai demonizuoja. Faktų tikrinimo organizacija Demagog.org pranešė, kad 2022 m. į Lenkiją atvyko beveik 185 000 asmenų iš musulmoniškų šalių, o įvažiuoti neleista tik 1 746 asmenims.
Neseniai žiniasklaida pranešė, kad Lenkijos konsuliniai skyriai įtartinomis aplinkybėmis migrantams iš Azijos ir Afrikos išdavė apie 350 000 vizų. Migrantai iš šių regionų teigė gavę nurodymus pagreitinti procesą, o kai kurios darbo vizos buvo išduotos vos per šešias valandas. "YouTube" paskelbtuose vaizdo įrašuose teigiama, kad agentai atidaro vokus su iš anksto antspauduotais ir patvirtintais prašymais išduoti Lenkijos vizą, kuriuose reikia nurodyti tik prašytojo duomenis.
Opozicija kaltina buvusį užsienio reikalų viceministrą Piotrą Wawrzyką, kuris buvo atleistas rugpjūčio 31 d., tą pačią dieną, kai Centrinis antikorupcijos biuras (CBA) atliko kratą Užsienio reikalų ministerijoje, atlikus pagrindinį vaidmenį vizų schemoje. Rugsėjo 15 d. jis buvo paguldytas į Varšuvos ligoninę, motyvuojant "prasta psichine sveikata", ir tyliai išbrauktas iš PiS kandidatų sąrašo spalio 15 d. vyksiančiuose rinkimuose.
Kiti aukšto rango PiS veikėjai taip pat įtariami. Radijas ZET išsiaiškino, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija spaudė Užsienio reikalų ministeriją 2022 m. sudaryti palankesnes sąlygas užsienio darbuotojams atvykti į Lenkijos ūkius. Byloje minimas PiS deputatas ir žemės ūkio viceministras Lechas Kołakowskis. Kitame pranešime teigiama, kad apie prekybą vizomis žinojo užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.
Opozicinės Pilietinės koalicijos lyderis Donaldas Tuskas šią aferą pavadino "didžiausiu skandalu Lenkijoje šiame amžiuje". Jis kritikavo PiS už tai, kad, nepaisant antiimigracinės retorikos, į šalį buvo įvežta daugiausia musulmonų imigrantų.
Šis skandalas išryškina nepatogią tiesą PiS: nepaisant prieš imigrantus nukreiptos pozicijos, Lenkijai labai reikia daugiau darbuotojų iš užsienio.
Lenkijos socialinės apsaugos agentūros ZUS liepos mėn. ataskaitoje teigiama, kad per ateinantį dešimtmetį šaliai reikės beveik dviem milijonais daugiau darbuotojų, kad būtų išlaikytas dabartinis darbingo amžiaus gyventojų ir pensininkų santykis.
2022 m. ZUS savo sistemose užregistravo daugiau nei milijoną migrantų, daugiausia ukrainiečių. Norint išlaikyti dabartinį priklausomybės santykį, darbingo amžiaus užsieniečių skaičius kasmet turėtų padidėti 200 000-400 000 ir 2032 m. pasiekti 2,8 mln. arba 13 % darbingo amžiaus gyventojų.
Pastaruosius 18 mėnesių Lenkija rėmėsi ukrainiečių darbuotojais dėl kultūrinių panašumų ir artumo. Nuo Rusijos invazijos 2022 m. vasario mėn. daugiau kaip milijonas ukrainiečių ieškojo prieglobsčio Lenkijoje, daugelis jų rado darbą arba pradėjo verslą. Tačiau antplūdis sulėtėjo, nes daug ukrainiečių grįžo namo arba išvyko į kitas šalis, ypač Vokietiją. 2023 m. birželio mėn. duomenimis, Vokietijoje gyveno apie 1,1 mln. ukrainiečių, o Lenkijoje - beveik 975 000. Tai reiškia, kad nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. registruotų ukrainiečių Lenkijoje sumažėjo daugiau kaip 350 000, o Vokietijoje padaugėjo daugiau kaip 410 000.
