ES keičia įstatymus dėl laikinųjų darbuotojų iš trečiųjų šalių

Europos Sąjunga ketina supaprastinti administracines darbo ir apsigyvenimo vizų išdavimo procedūras, kad trečiųjų šalių piliečiams, norintiems dirbti ir gyventi jos valstybėse narėse, būtų lengviau jomis naudotis. Kovo 13 d. Strasbūre vykusioje plenarinėje sesijoje Europos Parlamentas patvirtino preliminarų susitarimą, kurį ES institucijos pasiekė 2023 m. gruodžio mėn.

Dabar susitarimą turi oficialiai patvirtinti ES ministrai, o tai turi įvykti iki teisėkūros įgaliojimų pabaigos, t. y. iki birželio pradžioje vyksiančių ES rinkimų. Šios teisėkūros pastangos priskiriamos teisėtos migracijos kategorijai, kuria siekiama pritraukti darbuotojų migrantų, kad būtų išspręsta darbo jėgos trūkumo problema visoje ES.

Ši iniciatyva smarkiai prieštarauja ES migracijos paktui - teisės aktų pasiūlymams, kuriuos ketinama priimti artimiausiomis savaitėmis ir kuriais siekiama sumažinti prie ES sienų atvykstančių tarptautinės apsaugos ieškančių migrantų skaičių.

Pasiūlymu bus šiek tiek palengvintas administracinis procesas užsienio darbuotojams, norintiems gauti leidimus ES. Juo atnaujinama 2011 m. pirmą kartą priimta Bendrojo leidimo direktyva, kurioje nustatytos ES darbo leidimų išdavimo taisyklės. Remiantis tekstu, šie pakeitimai nebus taikomi Danijai ir Airijai.

Direktyva sutrumpinamas sprendimų priėmimo laikas nuo keturių iki trijų mėnesių, o sudėtingais atvejais jis gali būti pratęstas 30 dienų. Be to, pagal ją asmenims, turintiems galiojantį ES leidimą gyventi, suteikiama galimybė prašyti "vieno leidimo", kad galėtų pakeisti savo teisinį statusą negrįždami į savo šalį.

Be to, ES esantys trečiųjų šalių piliečiai, norintys pakeisti darbdavį, profesiją ar sektorių, dabar gali apie tai pranešti atitinkamoms institucijoms, kurios per 45 dienas gali pareikšti prieštaravimus. Tam tikrais atvejais nereikia atlikti jokių papildomų darbo rinkos tyrimų. Tačiau ES šalys gali taikyti taisyklę, draudžiančią keisti darbdavį per pirmuosius šešis mėnesius, nebent būtų nustatyta, kad darbdavys šiurkščiai pažeidžia darbo sutartį.

Vienkartinį leidimą turintys bedarbiai trečiųjų šalių piliečiai per tris mėnesius galės susirasti naują darbą, kol jų teisė dirbti bus panaikinta. Jei jų leidimas galioja ilgiau nei dvejus metus, šis laikotarpis pailgėja iki šešių mėnesių. Darbuotojams, kurie patiria išnaudojimo sąlygas, teisės aktuose numatytas leidimo pratęsimas iki trijų mėnesių. Jei šio laikotarpio nepakanka, leidimo turėtojams gali tekti įrodyti, kad jie gali save finansiškai išlaikyti be socialinės paramos.

Ispanijos europarlamentaras Javieras Moreno Sanchezas, direktyvos pranešėjas, po balsavimo pareiškė: "Reguliari migracija yra geriausia kovos su neteisėta migracija ir prekiautojais žmonėmis priemonė. Turime spręsti neteisėtos migracijos srautų problemą, skatinti įvairių teisinės migracijos priemonių nuoseklumą ir palengvinti užsienio darbuotojų integraciją."

Jis pridūrė: "Bendrojo leidimo direktyvos peržiūra padės darbuotojams iš trečiųjų šalių saugiai pasiekti Europą ir padės Europos įmonėms rasti reikalingų darbuotojų. Tuo pačiu metu išvengsime išnaudojimo darbe ir užkirsime jam kelią, stiprindami trečiųjų šalių darbuotojų teises ir veiksmingiau apsaugodami juos nuo piktnaudžiavimo."

Valstybės narės direktyvą turės įgyvendinti per dvejus metus nuo jos įsigaliojimo, praėjus kelioms dienoms po jos paskelbimo ES oficialiajame leidinyje.